Prana, arba ki – tai gyvybinė energija arba gyvybės galia, palaikanti kūną gyvą ir sveiką. Graikai ją vadino pneuma, polineziečiai – mana, hebrajai – ruah, o tai reiškia „gyvenimo kvėpsnį“. Gydytojas nukreipia praną, gyvybinę energiją, arba ,,gyvenimo kvėpsnį“ į pacientą, taip jį išgydydamas. Būtent šiuo veiksmu užbaigiamas vadinamasis „stebuklingas gydymas“.
Yra trys didieji pranos šaltiniai: saulės prana, oro prana ir žemės prana. Saulės prana mus pasiekia iš saulės. Ji sustiprina visą kūną ir sąlygoja gerą sveikatą. Saulės pranos gaunama kaitinantis saulėje ar geriant saulės paveiktą vandenį. Per ilgai būnant saulėje ar gavus per daug saulės pranos galima pakenkti visam fiziniam kūnui, kadangi ši prana labai stipri.
Prana, esanti ore, vadinama oro prana arba oro gyvybės globule. Ji absorbuojama kvėpuojant plaučiais arba tiesiogiai bioplazminio kūno centrais. Šie energijos centrai vadinami čakromis. Giliai, lėtai, ritmiškai kvėpuojant galima absorbuoti daugiau oro pranos, nei kvėpuojant netvarkingai. Per odą ją gali absorbuoti žmonės, išėję atitinkamas treniruotes.
Prana, esanti žemėje, vadinama žemės prana, arba žemės gyvybės globule. Ji sugeriama per padus automatiškai ir nesąmoningai. Vaikščiojant basomis didėja absorbuotos žemės pranos poveikis kūnui. Kiekvienas gali išmokti sąmoningai sugerti daugiau žemės pranos, kad padidintų savo gyvybingumą, darbingumą ir gebėjimą aiškiau mąstyti.
Vanduo sugeria praną iš visko, su kuo jis susiliečia: saulės šviesos, oro ir žemės. Augalai ir medžiai absorbuoja praną iš saulės, oro, vandens ir žemės. Žmonės ir gyvuliai gauna pranos iš saulės šviesos, oro, žemės, vandens ir maisto (šviežias maistas turi daugiau pranos nei konservuotas).
bambukynas 