Prana ir didieji jos šaltiniai: saulė, oras ir žemė

Prana, arba ki – tai gyvybinė energija arba gyvybės galia, palaikanti kūną gyvą ir sveiką. Graikai ją vadino pneuma, polineziečiai – mana, hebrajai – ruah, o tai reiškia „gyvenimo kvėpsnį“. Gydytojas nukreipia praną, gyvybinę energiją, arba ,,gyvenimo kvėpsnį“ į pacientą, taip jį išgydydamas. Būtent šiuo veiksmu užbaigiamas vadinamasis „stebuklingas gydymas“.

Yra trys didieji pranos šaltiniai: saulės prana, oro prana ir žemės prana. Saulės prana mus pasiekia iš saulės. Ji sustiprina visą kūną ir sąlygoja gerą sveikatą. Saulės pranos gaunama kaitinantis saulėje ar geriant saulės paveiktą vandenį. Per ilgai būnant saulėje ar gavus per daug saulės pranos galima pakenkti visam fiziniam kūnui, kadangi ši prana labai stipri.

Prana, esanti ore, vadinama oro prana arba oro gyvybės globule. Ji absorbuojama kvėpuojant plaučiais arba tiesiogiai bioplazminio kūno centrais. Šie energijos centrai vadinami čakromis. Giliai, lėtai, ritmiškai kvėpuojant galima absorbuoti daugiau oro pranos, nei kvėpuojant netvarkingai. Per odą ją gali absorbuoti žmonės, išėję atitinkamas treniruotes.

Prana, esanti žemėje, vadinama žemės prana, arba žemės gyvybės globule. Ji sugeriama per padus automatiškai ir nesąmoningai. Vaikščiojant basomis didėja absorbuotos žemės pranos poveikis kūnui. Kiekvienas gali išmokti sąmoningai sugerti daugiau žemės pranos, kad padidintų savo gyvybingumą, darbingumą ir gebėjimą aiškiau mąstyti.

Vanduo sugeria praną iš visko, su kuo jis susiliečia: saulės šviesos, oro ir žemės. Augalai ir medžiai absorbuoja praną iš saulės, oro, vandens ir žemės. Žmonės ir gyvuliai gauna pranos iš saulės šviesos, oro, žemės, vandens ir maisto (šviežias maistas turi daugiau pranos nei konservuotas).

Gydymas prana

Pradėsiu kalbėti apie gydymą prana, kas tai ir ko juo siekiama.

Taigi Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės ir molio ir įkvėpė į jo veidą gyvybės, ir žmogus pasidarė gyva esybė.
– Pradžios Knyga, 2:4

Didžiąją dalį savo ki arba vitalinės energijos mes gauname iš mūsų įkvepiamo oro. Kiekvienas gyvas padaras turi alsuoti, o nutrūkęs kvėpavimas tolygus nutrūkusiai gyvybei. Nuo pat pirmo kūdikiško klyksmo iki mirštančio žmogaus paskutinio atodūsio nėra nieko išskyrus įkvėpimus ir atokvėpius. Gyvenimo energija reikalinga kiekvienam smegenų krustelėjimui, įgeidžiui ar raumenų judesiui. Tad nuolatinis energijos papildymas būtinas, o galimas j is kvėpuojant, arba kitais praktikuojamais gydymo būdais.

GYDYMAS PRANA pagrįstas viso žmogaus kūno struktūra. Žmogaus kūno visuma sudaryta iš dviejų dalių: regimojo fizinio kūno ir nematomo energetinio kūno, vadinamo bioplazminiu kūnu. Fizinis kūnas yra žmogaus kūno dalis, kurią mes matome, liečiame ir geriausiai pažįstame. Bioplazminis – neregimas švytintis energetinis kūnas, giliai įsiskverbęs į regimąjį ir kartu nusidriekęs už jo ribų maždaug per 10-12 cm. Aiškiaregiai šį energetinį kūną vadina eteriniu kūnu arba eteriniu antrininku.

KAS YRA GYDYMAS PRANA?
Gydymas prana – tai senovinis gydymo mokslas ir menas naudotis prana, kitaip vadinama ki, gydant žmogaus kūno visumą. Ši sąvoka apima manipuliavimą ligonio ki arba bioplazmine materija. Šis gydymas dar vadinamas psichiniu, magnetine terapija, tikėjimu, ki, vitaliniu ar gydymu rankomis.

Svogūnai: ir nuo peršalimo, ir nuo vabzdžių įgėlimų

Svogūno nauda. Svogūnuose gausu eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų (tokių kaip geležis, kalis, kalcis, magnis, manganas, fluoras, fosforas, siera), flavonoidų ir augalinio hormono gliukinino (natūrali priemonė, mažinanti cukraus kiekį kraujyje).

Vitaminas C didina organizmo pasipriešinimą ligoms, stiprina kraujagysles. Vitaminas B1 gerina virškinimą, B2 reguliuoja centrinės nervų sistemos darbą. Svogūnų laiškuose gausu beta-karotino, iš kurio organizme susidaro vitaminas A, būtinas normaliam kepenų ir skydliaukės darbui. Šis vitaminas stiprina ir nervų sistemą, reguliuoja cholesterolio lygį. Svogūnuose yra fruktozės, sacharozės, taip pat ir citrinos bei obuolių rūgšties. Šioje daržovėje yra ir fitoncidų, kurie naikina puvimo bakterijas.

Svogūnų gydomosios savybės labai panašios į česnakų, tik šiek tiek silpnesnės. Todėl jais dažniau gydomi vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir tie ligoniai, kuriems nepatinka česnakų kvapas. Jeigu jaučiate, kad svogūnai ir česnakai pernelyg dirgina skrandį, valgykite porus, kurie taip pat saugo nuo peršalimo ligų ir padeda atsikosėti sergant bronchitu ar pneumonija.

Svogūnai, kaip ir pienas, padeda išlaikyti sveikus ir tvirtus kaulus. Ypač jie naudingi moterims menopauzės laikotarpiu.

Šaukštelis svogūnų sulčių prieš valgį gydo žarnyno ligas.

Pats žinomiausias vaistas — svogūnų sirupas, kuris nepakeičiamas peršalus, ypač kosint ir esant gerklės uždegimui. Pagaminti tokį sirupą labai lengva: sumaišykite smulkiai supjaustytą svogūną su trimis šaukštais medaus, uždenkite dangteliu ir palikite šaldytuve kokioms šešioms valandoms. Nukoštas sultis vartokite kas 3 val. po šaukštą.

Žiemą rekomenduojama vartoti po pusę svogūno per dieną. Pats paprasčiausias būdas — dėti šviežių svogūnų į salotas, o kad skonis nebūtų toks aštrus, supjaustytą svogūną apiberkite druska ir palikite kelioms minutėms, tada pašlakstykite actu arba citrinos sunka ir palikite dar kelioms minutėms. Kitas būdas — nuplikykite supjaustytą svogūną verdančiu vandeniu.

Svogūnas padeda ir nuo vabzdžių įgėlimų. Jei įgeltą vietą iš karto patrinsite svogūnų sunka (svogūno pusele), skausmas greitai praeis, o įkandimo vieta neištins.

Svogūnų kompresai malšina skausmą esant ausų uždegimui. Tam į tvarstį įsukite supjaustyto svogūno ir šiek tiek pašildykite virš garų, pridėkite prie ausies ir apvyniokite galvą skarele ar šaliku, kad maišelis su svogūnu tvirtai prisispaustų prie ausies. Kompresą laikykite pusę valandos, o dėti jį reikėtų tris kartus per dieną. Ausies skausmą, ūžimą, skambėjimą malšina ir svogūnų sultyse suvilgytas vatos gumulėlis.

Trynimai šviežiomis svogūnų sultimis gelbsti nuo tinimų, reumatinių skausmų, žvynelinės, plaukų retėjimo, pleiskanojimo. Du kartus per savaitę galvos odą trinant svogūnų sultimis, plaukai klestės.

Svogūne esantys sulfidai mažina kraujyje esančių lipidų kiekį bei patį kraujospūdį. Flavonoidai saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Svogūnai natūraliai mažina kraujo krešėjimą, mažina infarkto ar insulto pavojų. Kai kas tuo tikslu vartoja aspirino tabletes. Valgyti svogūnus būtų sveikiau ir pigiau. Be to, kuo daugiau svogūnų suvartojama, tuo labiau kraujyje mažėja gliukozės kiekis.

Bulvių nauda

Belgijoje yra muziejus, kuriame galima susipažinti su naudingosiomis bulvių savybėmis ir šių daržovių istorija. Šis toks įprastas mums maistas pasižymi daugybe privalumų ir gali būti vartojamas kaip natūralus vaistas nuo daugelio ligų.

Mineralinė bulvių sulčių sudėtis – tai vertingas gydomasis koncentratas. Bulvės suaktyvina regeneracinius antiuždegiminius procesus. Sultys naudojamos gydyti gastritą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą, virškinamojo trakto ir netgi onkologines ligas! Bulvių sulčių kompresai gerai padeda esant pirmojo laipsnio nudegimams.

Bulvių nuoviras šalina iš organizmo šlakus.

Bulvių žieduose yra flavonoidų (augalinių pigmentų, pasižyminčių uždegimą slopinančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu ir spazmus mažinančiu poveikiu). Vandeninis žiedų antpilas mažina kraujospūdį, o spiritinis – gydo artritą ir poliartritą.

Gumbuose esančios medžiagos naikina tuberkuliozės ląsteles. Bulvės padeda peršalus atsikosėti: reikia pasidaryti iš 5 gumbų tyrelę ir įmaišyti šaukštą degtinės, naudoti tai kompresams. Įsisenėjusį kosulį gydo sutrintos bulvės, sumaišytos su nuoviru, mažu svogūnu, pora susmulkintų česnako dantukų ir arbatiniu šaukšteliu sviesto. Tokia tyrelė naudojama karšta, po kelis kartus per dieną.

Naudinga ir žievelė: joje yra normaliai širdies veiklai reikalingų medžiagų (pavyzdžiui, kalio ir cinko). Sutrintos žievelės sėkmingai naudojamos gydyti alergiją, patinimus, hemorojų ir varikozę, normalizuoti virškinimą ir medžiagų apykaitą, jos padeda įveikti tachikardiją, alergiją ir hipertoniją.

Krakmolas suaktyvina tulžies rūgščių apykaitą, stimuliuoja vitamino B12 sintezę, naudojamas kaip pabarstų ir tepalų pagrindas. Krakmolo vonios mažina niežulį sergant kai kuriomis odos ligomis.

Gabaliukas bulvės greitai sumažins skausmą nusideginus. Kaip matote, ši paprasta, tačiau neprasta daržovė – universali priemonė.

Prieskonių auginimas ant palangės

Jei prie namų neturite daržo ar gyvenate bute ir nuolat norite pagardinti patiekalus šviežiais ir kvepiančiais prieskoniais, jums pats laikas pradėti auginti savo mini daržiuką. Žaliuojantys prieskoniai ant palangės pamalonins ne tik jūsų skrandį. Nuostabi žalia spalva juk nuteikia pozityviai bei padeda atsipalaiduoti.

Prieskonių auginimas. Geriausia prieskoniams būtų parinkti labiausiai saulėtą palangę. Dažniausiai tai būna pietinis arba vakarinis langas. Rekomenduojama, kad dieną temperatūra augalams būtų apie +15-20°C, naktį ji gali nukristi iki +5°C. Svarbu, kad augalėliai gautų gryno oro, todėl kaip galima dažniau atverkite jiems langą, tik saugokite nuo skersvėjų ir žvarbaus vėjo gūsių.

Indas turėtų būti apie 10-15 centimetrų aukščio. Indo apačioje dedamas drenažinis sluoksnis iš stambiagrūdžio žvyro ar duženų (apie 2-3 centimetrai). Naudojamos kokybiškas sijotas ir dezinfekuotas gruntas ir kompostas. Dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę, todėl į gruntą pridedama sijoto smėlio. Geriausia proporcija – lygiomis dalimis žemės, komposto, smėlio mišinys.

Priklausomai nuo rūšies, prieskoninės žolelės ir augalai sudygsta per 2-7 dienas. Augimo procese žiedus geriausia nuskabyti.

Jei norite ilgiau džiaugtis prieskoniais, vos užsimezgusius žiedelius nukirpkite. Augalas daug maistinių medžiagų atiduoda žiedams, todėl lapeliai gali sunykti ir prarasti skonines savybes. Draugiškus prieskonius galite sodinti į ilgesnį lovelį ar platų vazoną, vaizdas ir kompozicija bus žavingi.

Prieskonių draugystė

Ne visi prieskoniai gerai „sutaria“ augdami viename vazone, todėl geriau kartu sodinkite tuos augalus, kurie „nesipeša“. Pavyzdžiui, česnako laiškai geriau auga kartu su petražolėmis. Gerai „sutaria“ rozmarinas ir šalavijas, rozmarinas ir lauras, čiobrelis ir raudonėlis. Baziliką patartina auginti atskirai nuo kitų prieskonių.

Prieskoniai, kurie tinkami auginti ant palangės

Bazilikas – vienmetis, tačiau pakankamai ilgai derlių duodantis augalas. Šie augalai turėtų būti laistomi dažnai, nes per stambius plačius lapus greitai išgarina drėgmę. Bazilikas puikiai tinka patiekalams į kurių sudėtį įeina pomidorai, salotoms, dažnai naudojamas gaminant italų virtuvės patiekalus, dera su česnakais ir petražolėmis.

Melisai parenkama saulėta, šilta ir nuo vėjo apsaugota vieta. Vienoje vietoje gali augti iki 10 metų. Švieži lapeliai praturtina salotas, padažus, daržoves, visų rušių sriubas, naudojama gaminant paukštienos ir žuvų patiekalus. Puikiai tiks ruošiant veršieną, kiaulieną, avieną ir laukinių žvėrių mėsą, pieniškus ir kiaušinių patiekalus, žirnių ir bulvių sriubas. Šį prieskonį rekomenduojama ne kaitinti, o pridėti į paruoštus patiekalus.

Raudonėlis puikiai tinka kaip prieskonis salotose, bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Puikiai dera su kitais prieskoniais, ypač su juodaisiais pipirais, baziliku ir mairūnu. Plačiai naudojamas medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą. Veikia kaip skausmą malšinanti priemonė, nervų sistemos raminančioji priemonė, kraujavimą stabdanti, dezodoruojanti priemonė. Padeda nuo bronchito, inkstų ligų, kepenų uždegimų, reumato, paralyžiaus, dusulio problemų.

Rozmarinas puikiai tiks paskaninti mėsos ir žuvies patiekalus, salotas, aromatizuos arbatą. Naudojamas padažuose, sriubose, marinatuose. Kaip vaistažolė padeda nuo nervozių, galvos svaigimo, prostatito, astmos, bronchito, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Rozmarino nuoviras teigiamai veikia plaukų augimą.

Mairūnai naudojami bulvių sriubai, salotoms, grybų patiekalams, mėsiškoms sriuboms, kepant paukštieną, žuvies salotose, kai kuriuose sūriuose. Konservuojant agurkus ir pomidorus jis suteiks pikantišką skonį. Naudojamas grietinės, pomidorų padažuose.

Petražolė – dvimetis augalas, vieną kartą išauginę turėsite šviežių petražolės šakelių porą metų. Priežiūra paprasta, augalas nėra lepus, tačiau norėdami gausaus derliaus reikia pakankamai laistyti ir tręšti (Jokiu būdu ne trąšomis iš parduotuvės! Galima naudoti natūralias trąšas, labai veiksmingas laistymas čiobrelių, jonažolių arbata). Petražolė naudojama salotoms, sriuboms, mėsiškiems patiekalams paskaninti, patiekalų papuošimui. Dera su jūros gėrybėmis. Maistui vartojami petražolės lapeliai. Petražolėse gausu vitaminų ir mineralinių druskų, o apie jų gydomąsias savybes tikriausiai parašytume visą knygą.

Čiobrelis – daugiametis, nelepus augalas. Sėkmingai buvo “prikeltas” po to kai atrodė nudžiuvęs. Naudojamas arbatoms gaminti, kaip prieskonis įvairiems mėsiškiems patiekalams, dažnai sutinkamas prancūzų bei italų virtuvės patiekaluose, nuostabiai tinka pagardinti orkaitėje apkepamam varškės sūriui su medumi ir čili. Prieskoniams ir arbatoms vartojamos čiobrelių šakelės su lapeliais.

Krapas – vienmetis, greitai peraugantis augalas, nuskynus neatauga, todėl norėdami visada turėti šviežių krapų ant palangės turėsite periodiškai sėti. Pakankamai lepus, greitai vysta, todėl reikia dažnai laistyti, bet reikia stengtis neperlaistyti. Puikiai tinka salotoms, daržovių patiekalams paskaninti, dedamas į sriubas. Maistui vartojami krapų šakelės su lapeliais. Žiemą nerekomenduojama sėti krapų patalpoje, nes dėl saulės šviesos trūkumo jie greitai ištįsta ir tampa beverčiai maistiniu požiūriu.

Naudota: ekodiena.lt

Beržų pumpurų nauda

Baltasis beržas auga miškingose vietovėse visoje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Baltojo beržo pumpurai, lapai, žievė naudojami tradicinėje ir šiuolaikinėje medicinoje. Pumpurai, liaudyje vadinami žirginėliais, renkami kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje taigi netrukus bus pats metas beržų pumpurams rinkti, nes reikia rinkti, kol jie dar nėra išsiskleidę. Tai viena iš gausių gėrybių, kurias teikia beržas: vasarą galima rinkti beržų lapelius, maišyti su kitomis arbatomis arba plikyti vien beržo lapus ir gerti beržų arbatą, taip pat kiek vėliau, jokiu būdu ne pavasarį, galime ragauti beržų sulą.

O kol kas išsamiau apie beržų pumpurus. Beržo pumpuruose yra eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra betuloretininės rūgšties butilo esterio. Beržų pumpurų užpilai ir nuovirai pasižymi diuretinėmis, priešuždegiminėmis, atsikosėjimą lengvinančiomis, prakaitą varančiomis, tulžies veiklą gerinančiomis savybėmis.

Žolininkai baltojo beržo pumpurų nuovirą vartoja, gydant žaizdas, spuogus ir kitas odos problemas. Beržo ekstraktas iš kraujo šalina cholesterolį, valo organizmą, stiprina nervų sistemą, gali būti vartojamas, jei kamuoja galvos skausmai ar vargina alergijos. Beržo pumpurų ekstraktas apsaugo nuo plikimo, stiprina plaukus ir atgaivina galvos odą.

Baltojo beržo pumpurų (žirginėlių) užpilui paruošti reikės tik pumpurų ir vandens. Porą šaukštų (15 – 30 gramų) šviežių beržo pumpurų ar lapų užpilti stikline (250 ml) vandens. Palikti 10 minučių. Puodelį užpilo gerti tris kartus per dieną, po valgio.

Taigi išėję pasivaikščioti dairykitės beržų ir stebėkite pumpurus, nepamirškite, kad geriausia žirginėlius rinkti nuo beržų, kurie yra toliau nuo judrių gatvių ar kitų oro taršos šaltinių. Taupykite pinigus (skaityti daugiau) ir sveikatą.

Apie bambuko pluoštą

• Bambukai – miglinių šeimos daugiamečių, visažalių augalų triba. Paplitę tropinio ir subtropinio klimato zonose, daugiausia Pietryčių ir Rytų Azijoje, Himalajuose, Pietų Amerikoje, JAV.
• Bambukų pluoštas yra minkštas, patvarus ir nepaprastai švelnus bambuko pluoštas nėra toks brangus kaip šilkas ar kašmyras, todėl mėgstamas ne tik paprastų žmonių, bet ir tokių žymių mados dizainerių kaip Oskaras de la Renta.

• Bambuko pluošto medžiagas paprasta prižiūrėti: galima skalbti skalbimo mašinoje ir džiovinti džiovyklėje.

• Bambukas yra hipoalerginis. Bambuko pluoštas lygus ir glotnus, todėl nedirgina net jautrios odos. Vis dėlto kartais gali pasitaikyti alergijų bambuko pluoštui. Nenustatyta, ar alergija yra pačiam bambukui ar medžiagoms, kuriomis apdorojamas bambuko pluoštas.

• Bambuko pluoštas turi antimikrobinių ir priešgrybelinių savybių, todėl tokie drabužiai ilgiau išlieka švarūs ir gaiviai kvepiantys.

• Bambukas tris kartus geriau sugeria drėgmę negu medvilnė. Karštą vasaros dieną drabužiai iš bambuko pluošto labiau vėsina, ilgiau išlieka sausi ir neprilimpa prie kūno.

• Bambuko pluoštas pralaidesnis orui negu medvilnė, vilna, kanapių pluoštas ar sintetinės medžiagos.

• Bambukas ne taip glamžosi kaip medvilnė. Lyginti išskalbtus drabužius iš bambuko pluošto galima, tačiau žemesne temperatūra negu medvilnę.

• Į bambuko pluoštą negu į medvilnę, viskozę ar dirbtinį šilką, geriau įsigeria dažai.

• Bambukai auga labai greitai. Jie netręšiami pesticidais, herbicidais ir kitomis trąšomis.

• Bambuko pluošto gaminiai, net ir apdoroti cheminiu būdu, gamtoje visiškai suirsta.

• Genetiškai modifikuotų bambukų kol kas nėra išrasta.

Ekologinė gyvulininkystė (2)

Auginimas gryname ore

Ekologiškai auginami gyvūnai nuolat būna gryname ore, jie nerišami ir neizoliuojami, be to, jų yra nedaug. Ganyklos atitinka visus higienos reikalavimus. Tokiu būdu siekiama tenkinti gyvūnų pirminės elgsenos normas ir instinktus. Priklausomai nuo gyvūnų rūšies, norima sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad jie galėtų laisvai judėti, kapstytis, knaisiotis ir nuolat turėtų kitokios veiklos, būdingos jų natūraliai elgsenai.

Ekologiškai auginami triušiai negali būti laikomi narvuose, išskyrus triušių pateles, kurios laikomos narvuose praėjus 15 kalendorinių dienų nuo sukergimo iki jauniklių atjunkymo. Patalpoje apšvietimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 val. per parą. Triušiams aptvarai turi būti įrengti taip, kad, esant tinkamoms oro sąlygoms, jie turėtų galimybę ganytis diendaržiuose.

Šėrimas ekologiškais pašarais

Gyvuliai yra šeriami ekologiškais pašarais, kuriuos gaminant minimaliai naudojami pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo priemonės. Pašaruose nėra augimą skatinančių medžiagų, sintetinių aminorūgščių. Be to, genetiškai modifikuoti organizmai ekologinių ūkių gyvulių mityboje yra draudžiami. Sudarant pašarų racioną pirmenybė teikiama natūralios kilmės medžiagoms. Dažnai pageidaujama, kad pašarai būtų gaminami tame pačiame ūkyje, kuriame auginami ir gyvuliai. Ekologiškai galima auginti ir bites, tačiau jas leidžiama maitinti tik ekologišku medumi, ekologišku cukraus sirupu arba ekologišku cukrumi.

Jokio žiauraus elgesio!

Savaime suprantama, kad stengiamasi išvengti bet kokio žiauraus elgesio su gyvūnais, vadinasi, draudžiama pjauti ausis, ragus, snapus, trumpinti uodegas, neleidžiama rišti elastinių raiščių ant avių uodegų ar patinų sėklidžių maišelio, šalinti vilkdančių, trumpinti viščiukams snapų. Atitinkamą išsilavinimą turintis specialistas gali tik kastruoti gyvūną arba nupjauti jam ragus. Be to, norint sukelti kuo mažiau streso gyvūnams, stengiamasi sutrumpinti transportavimo trukmę.

Pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles, draudžiama rišti gyvūnus lauke, išskyrus dėl pagrįstų žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos, gerovės arba veterinarinių priežasčių. Ekologinio žemės ūkio taisyklės numato ir tai, kad draudžiama pjauti naminius paukščius anksčiau numatyto laiko. Pavyzdžiui, viščiukai negali būti pjaunami anksčiau 81 dienos po perėjimo, perlinės vištos – anksčiau 94 dienų, vyriškosios giminės kalakutai ir žąsys – anksčiau 140 dienų.

Ekologiška gyvulininkystė (1)

Vis labiau pasaulyje plintant ekologinėms idėjoms, jos įsitvirtina ir Lietuvoje. Šiuo metu ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje populiarėja ekologinė gyvulininkystė. Kyla klausimas, kaip iš tiesų yra ekologiškai auginami gyvūnai? Juk auginant gyvulius ekologiškai, taikomi aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai. Jie gydomi tik esant būtinybei (susirgus liga ar siaučiant epidemijai), siekiant sumažinti gyvūnų kančias. Tačiau ekologinės gyvulininkystės principų yra ir daugiau.

Ekologinės gyvulininkystės pliusai:

• Gyvūnai auginami sveikesnėje aplinkoje, šeriami tik ekologišku pašaru. Be to, įrodyta, kad ekologiškai auginami gyvūnai yra sveikesni.
• Valgant ekologiškai užaugintų galvijų mėsą, tikimybė susirgti kempinlige yra labai nedidelė.
• Skatinamas humaniškas, etiškas elgesys su gyvūnais.
• Gyvūnai daug laiko praleidžia gryname ore.
• Ribojamas gyvūnų skaičius, galintis augti viename ekologiniame ūkyje, vadinasi, taip auginami gyvūnai turi daugiau laisvės.
• Mažiau naudojama sintetinių pesticidų, trąšų, kitų cheminių medžiagų.

Humaniškas elgesys

Ekologišku gyvūnų auginimu siekiama jų gerovės. Svarbu nepažeisti humaniškumo principų: siekiama sumažinti gyvūnams keliamą skausmą, stresą, gerinti galvijų gerovę jų augimo metu, taip pat ir vėliau. Tokiu būdu ieškoma naudos ir būsimiems vartotojams: stresą patiriančių gyvūnų mėsa būna užteršta laisvaisiais radikalais, o audiniai ir kraujagyslės pažeisti, nes streso metu gerokai padidėja adrenalino kiekis kraujyje.