Ekologinė gyvulininkystė (2)

Auginimas gryname ore

Ekologiškai auginami gyvūnai nuolat būna gryname ore, jie nerišami ir neizoliuojami, be to, jų yra nedaug. Ganyklos atitinka visus higienos reikalavimus. Tokiu būdu siekiama tenkinti gyvūnų pirminės elgsenos normas ir instinktus. Priklausomai nuo gyvūnų rūšies, norima sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad jie galėtų laisvai judėti, kapstytis, knaisiotis ir nuolat turėtų kitokios veiklos, būdingos jų natūraliai elgsenai.

Ekologiškai auginami triušiai negali būti laikomi narvuose, išskyrus triušių pateles, kurios laikomos narvuose praėjus 15 kalendorinių dienų nuo sukergimo iki jauniklių atjunkymo. Patalpoje apšvietimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 val. per parą. Triušiams aptvarai turi būti įrengti taip, kad, esant tinkamoms oro sąlygoms, jie turėtų galimybę ganytis diendaržiuose.

Šėrimas ekologiškais pašarais

Gyvuliai yra šeriami ekologiškais pašarais, kuriuos gaminant minimaliai naudojami pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo priemonės. Pašaruose nėra augimą skatinančių medžiagų, sintetinių aminorūgščių. Be to, genetiškai modifikuoti organizmai ekologinių ūkių gyvulių mityboje yra draudžiami. Sudarant pašarų racioną pirmenybė teikiama natūralios kilmės medžiagoms. Dažnai pageidaujama, kad pašarai būtų gaminami tame pačiame ūkyje, kuriame auginami ir gyvuliai. Ekologiškai galima auginti ir bites, tačiau jas leidžiama maitinti tik ekologišku medumi, ekologišku cukraus sirupu arba ekologišku cukrumi.

Jokio žiauraus elgesio!

Savaime suprantama, kad stengiamasi išvengti bet kokio žiauraus elgesio su gyvūnais, vadinasi, draudžiama pjauti ausis, ragus, snapus, trumpinti uodegas, neleidžiama rišti elastinių raiščių ant avių uodegų ar patinų sėklidžių maišelio, šalinti vilkdančių, trumpinti viščiukams snapų. Atitinkamą išsilavinimą turintis specialistas gali tik kastruoti gyvūną arba nupjauti jam ragus. Be to, norint sukelti kuo mažiau streso gyvūnams, stengiamasi sutrumpinti transportavimo trukmę.

Pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles, draudžiama rišti gyvūnus lauke, išskyrus dėl pagrįstų žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos, gerovės arba veterinarinių priežasčių. Ekologinio žemės ūkio taisyklės numato ir tai, kad draudžiama pjauti naminius paukščius anksčiau numatyto laiko. Pavyzdžiui, viščiukai negali būti pjaunami anksčiau 81 dienos po perėjimo, perlinės vištos – anksčiau 94 dienų, vyriškosios giminės kalakutai ir žąsys – anksčiau 140 dienų.

Ekologiška gyvulininkystė (1)

Vis labiau pasaulyje plintant ekologinėms idėjoms, jos įsitvirtina ir Lietuvoje. Šiuo metu ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje populiarėja ekologinė gyvulininkystė. Kyla klausimas, kaip iš tiesų yra ekologiškai auginami gyvūnai? Juk auginant gyvulius ekologiškai, taikomi aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai. Jie gydomi tik esant būtinybei (susirgus liga ar siaučiant epidemijai), siekiant sumažinti gyvūnų kančias. Tačiau ekologinės gyvulininkystės principų yra ir daugiau.

Ekologinės gyvulininkystės pliusai:

• Gyvūnai auginami sveikesnėje aplinkoje, šeriami tik ekologišku pašaru. Be to, įrodyta, kad ekologiškai auginami gyvūnai yra sveikesni.
• Valgant ekologiškai užaugintų galvijų mėsą, tikimybė susirgti kempinlige yra labai nedidelė.
• Skatinamas humaniškas, etiškas elgesys su gyvūnais.
• Gyvūnai daug laiko praleidžia gryname ore.
• Ribojamas gyvūnų skaičius, galintis augti viename ekologiniame ūkyje, vadinasi, taip auginami gyvūnai turi daugiau laisvės.
• Mažiau naudojama sintetinių pesticidų, trąšų, kitų cheminių medžiagų.

Humaniškas elgesys

Ekologišku gyvūnų auginimu siekiama jų gerovės. Svarbu nepažeisti humaniškumo principų: siekiama sumažinti gyvūnams keliamą skausmą, stresą, gerinti galvijų gerovę jų augimo metu, taip pat ir vėliau. Tokiu būdu ieškoma naudos ir būsimiems vartotojams: stresą patiriančių gyvūnų mėsa būna užteršta laisvaisiais radikalais, o audiniai ir kraujagyslės pažeisti, nes streso metu gerokai padidėja adrenalino kiekis kraujyje.